Taikomosios kalbotyros magistras
Mary Immaculate College
Pagrindinė informacija
Universiteto vieta
Limerick, Airijos sala
Kalbų studijos
Anglų kalba
Studijų formatas
Nuotolinis mokymasis, Stovykloje
Trukmė
12 - 24 Mėnesiai
Tempas
Dieninės, Ištęstinės
Mokestis už mokslą
Susisiekti su mokykla
Galutinis paraiškų davimo terminas
Susisiekti su mokykla
Anksčiausia pradžios data
Sep 2024
* MA: 6 425 EUR ES ir 12 825 EUR ne ES / Struktūrinis doktorantas: 1 m. – 6255 EUR / 12 825 EUR ir 2/3/4 m. – 4403 EUR / 8781 EUR
Įvadas
Taikomosios kalbotyros magistro laipsnis siūlomas su trimis pristatymo variantais; universiteto miestelyje, mišrioje arba visiškai internete. Kursas skirtas patyrusiems anglų kalbos mokytojams ir kitiems anglų kalbos specialistams. Jo pagrindinis dėmesys skiriamas anglų kalbos vartojimui ir mokymui pasauliniame kontekste. Šis dėmesys bus skiriamas tarptautiniam profesinio tobulėjimo poreikiui, ypač tarp anglų kalbos mokytojų.
Taikomosios kalbotyros magistrantūroje siekiama suteikti plataus masto studijų kursą apie kalbos apibūdinimą (kalbų sistemos: gramatika, leksika ir fonologija), taikomosios kalbotyros teorijas, antrosios kalbos įgijimo teorijas, diskurso studijų pagrindus, taip pat specialistų tyrimo įgūdžiai, skirti empirinei kalbos analizei kontekste.
Paprastai kursas truks tris semestrus. 1 ir 2 semestrai apims dėstomus modulius (paskaitas ir užsiėmimus). 3 semestras bus skirtas disertacijos rašymui. Trys semestrai gali būti imami vienas po kito per vienerius kalendorinius metus, naudojant disertacijos modulio vasaros laikotarpį (rugsėjo – rugpjūčio mėn.).
Arba kursas gali trukti pusantrų metų. Taip pat yra galimybė dirbti ne visą darbo dieną. Kiekvienas semestras yra suskirstytas į 12 savaičių arba vienetų, kuriuose yra trys moduliai. Kiekvienas modulis apims nuolatinį vertinimą. Tai gali apimti įvairias užduotis, tokias kaip viktorinos, diskusijos, esė, žodiniai pristatymai ir tt Studentams, kurie pasirenka mišrų ir internetinį pristatymo formatą, įvertinimus bus galima atlikti internetu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad programa prasidės rugsėjo mėnesį. Yra pasirinkimų dėl programos pristatymo būdo ir trukmės pagal individualius poreikius: Pristatymo parinktys:
• Universitete : tradicinis pristatymo formatas su universiteto miesteliu, paskaitomis akis į akį ir pamokomis
• Sumaišytas : pristatymo internetu ir akis į akį formatų derinys
• Prisijungęs : pristatymo internetu formatas naudojant iš anksto įrašytus ir tiesioginius internetinius seminarus Laiko parinktys:
Priėmimai
Studijų programa
Modulio kontūrai
Pagrindinės kalbos ypatybės: gramatika, žodynas ir fonologija Šiame modulyje bus nagrinėjamas gramatikos, žodyno (leksikos) ir fonologijos tarpusavio ryšys kalbos sistemoje. Jame bus aprašytos formalios anglų kalbos sistemos, nagrinėjami atskiri leksikos elementai (pvz., morfemos, semantiniai ryšiai), gramatika (pvz žodžių klasės, frazės, sakiniai, laikai, modalumas) ir fonologija (fonemos, intonacijos modeliai, susietos kalbos ypatybės) ir būdai, kaip šios formos veikia kartu ir yra naudojamos reikšmėms kontekste kurti. Taip pat bus nagrinėjama fiksuotų kelių žodžių vienetų, tiek integruotų, tiek suskaidytų, samprata, kurie sudaro leksikograminius modelius. Didelis dėmesys bus skiriamas gramatikos, žodyno ir fonologijos sąveikai su diskursu ir pragmatika.
Požiūriai į kalbą kontekste Šiame modulyje bus nagrinėjama, kaip svarbu atsižvelgti į kalbą jos kultūriniame, socialiniame ir tarpasmeniniame vartojimo kontekste ir išnagrinėti veiksnius, turinčius įtakos mūsų kalbos vartojimui. Jame bus nagrinėjamas konteksto reiškinys, atsižvelgiant į naujausius sakytinės ir rašytinės korpuso lingvistikos pokyčius. Kalba kontekste bus tiriama atliekant praktines analitines užduotis, naudojant autentišką sakytinį ir rašytinį diskursą iš įvairių diskurso kontekstų (pvz., šeimos diskursas, akademinisMIC diskursas, darbo vietos diskursas ir kt.). Be to, taip pat bus nagrinėjami struktūriniai sakytinės kalbos tyrimo metodai (pvz., Birmingemo diskurso analitikų darbas ir pokalbių analizė) ir metodai, kurie gali būti taikomi tiek sakytiniam, tiek rašytiniam tekstui, pavyzdžiui, žanro analizė. Tai palengvins požiūrį į kalbą kontekste ir iš viršaus į apačią, ir iš apačios į viršų. Taip pat bus tiriami nauji skaitmeninio amžiaus „diskursai“, tokie kaip tinklaraščiai, wiki, „Twitter“ ir kiti elektroniniai tekstai.
Taikomosios kalbotyros problemos Šis modulis supažindina studentus su pagrindiniais taikomosios kalbotyros klausimais ir suteikia studentams platų supratimą apie taikomosios kalbotyros problemas. Bus kritiškai vertinami kalbų mokymo modeliai, įvertintos dominuojančios antrosios kalbos mokymosi paradigmos. Bus nagrinėjamos kalbinės kompetencijos sąvokos, įskaitant tarpkultūrinę pragmatinę kompetenciją tarpkultūrinės ir variacinės pragmatikos kontekste. Modulis taip pat kalbės apie daugiakalbystę ir kalbą pasauliniame kontekste, įskaitant šiuolaikines diskusijas apie anglų kalbos mokymą kaip Lingua Franca (ELF). Kalbos vertinimas taip pat bus pagrindinė tema, ypač kalbant apie kalbinių ir diskurso kompetencijos žymenų sąvokas tikrinant sakytinę ir rašytinę kalbą. Kiekvienoje modulio srityje studentai bus supažindinti su įvairiomis perspektyvomis, leisdami jiems kritiškai įvertinti skirtingus požiūrius ir atpažinti šiuo metu taikomuosius kalbininkus dominančias diskusijas.
Klasės ir besimokančiojo diskursas Modulio dėmesys sutelkiamas į mokytojo ir besimokančiojo diskurso sąveikos struktūrą, empiriškai žvelgiant į mokytojo ir besimokančiųjų bei besimokančiųjų sąveiką (bendraamžiai). Juo siekiama plėtoti supratimą apie pagrindines klasės diskurso sąveikos ypatybes ir kompetencijas, naudojant analitines pokalbių analizės ir kritinės diskurso analizės paradigmas, paremtas korpuso lingvistikos metodinėmis priemonėmis. Modulis taip pat orientuotas į besimokančiųjų kalbą vertinant (pvz egzaminai žodžiu, esė, diskusijų forumai, dienoraščiai, wiki) kalbinių ir sąveikos kompetencijų kontekste. Pagrindinis modulio aspektas bus suteikti dalyviams galimybę perrašyti, koduoti ir analizuoti empirinius klasės ir besimokančiųjų duomenis, kad geriau suprastų šį mokymo ir mokymosi kontekstą bei jam reikalingas kalbines ir sąveikos kompetencijas.
Taikomosios kalbotyros tyrimo metodai Šis modulis suteiks studentams esminių tyrimų įgūdžių, reikalingų empiriškai analizuoti kalbą. Modulis skirtas suteikti studentams įgūdžių vertinti kitų tyrimus ir atlikti savo nepriklausomus tyrimus taikomosios kalbotyros srityje. Jame pagrindinis dėmesys bus skiriamas metodologinėms paradigmoms ir eksperimentiniams planams, paprastai naudojamiems taikomojoje kalbotyroje, įskaitant kokybinius, kiekybinius ir mišrius metodus, kad studentai galėtų pasirinkti tinkamą metodiką konkrečiam tyrimo klausimui konkrečiame kalbos vartojimo kontekste. Kursas taip pat apims praktinius taikomosios kalbotyros tyrimo metodinius žingsnius ir procedūras, įskaitant tyrimo klausimo nustatymą, literatūros apžvalgos šaltinių suradimą naudojant atitinkamas duomenų bazes, klausimyno rengimo praktinius dalykus, pranešėjo informacinius lapus, įrašymo protokolus, transkripciją ir kodavimą. procedūras. Taip pat bus aptariamos etikos problemos, kylančios atliekant taikomosios kalbotyros tyrimus. Kursas taip pat bus sutelktas į tinkamas analitines sistemas, skirtas kiekybiniams ir kokybiniams duomenims iš įrašų, anketų ar kitų empirinių šaltinių analizuoti. Pasibaigus šiam moduliui, studentai turėtų sugebėti parašyti mokslinio tyrimo pasiūlymą, tinkamą disertacijai pagal programą, ir būti pakankamai kompetentingi vykdyti tyrimo projektą.
Korpuso lingvistika ir kalbų mokymas Šiame modulyje aprašomas korpuso lingvistikos pritaikymas kalbų mokymui ir tyrimams. Elektroniniai kalbų korpusai ir su jais susijusi kompiuterinė programinė įranga įrodo vis didesnę įtaką kalbos mokymui kaip kalbos aprašymo ir pedagoginės medžiagos šaltiniai. Modulis išnagrinės korpuso lingvistikos indėlį į kalbų mokymąsi ir mokymą bei išnagrinės korpuso lingvistikos teikiamas galimybes besimokančiajam ir mokytojui. Modulis bus sutelktas ne tik į tai, kaip mokytojas gali panaudoti korpuso lingvistiką klasėje kurdamas medžiagą, bet ir į tai, kaip mokiniai gali būti skatinami patys naudoti korpusus. Taip pat bus aptariami korpusų naudojimo mokant kalbų apribojimai ir galimos kliūtys, kylančios dėl nekritiško jų naudojimo. Modulis visų pirma bus susijęs su tyrimais, mokymo medžiaga ir procedūromis, susijusiomis su anglų kalbos mokymu (ELT); tačiau taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su kalbų mokymu apskritai.
Fonetika ir fonologija Šis modulis apims pagrindinius fonetikos ir fonologijos elementus. Studentai nagrinės skirtumą tarp fonetikos ir fonologijos. Konkrečiai kalbant apie fonetiką, modulyje dėmesys bus skiriamas kalbos fiziologijai, įskaitant artikuliacijos taškus ir būdą bei kalbos garsų transkripciją, naudojant tarptautinę fonetinę abėcėlę (IPA). Kalbant apie fonologiją, bus nagrinėjami kalbos garsų modeliai, susiję kalbos procesai (pvz., asimiliacija, koalescencija, elizija, ryšys) ir segmentinių ir suprasegmentinių kalbos ypatybių skirtumas. Šio modulio esmė yra fonologijos kontekstualizavimas, kalbant apie diskurso intonaciją, susijusią su leksika, gramatika, diskursu ir pragmatika šnekamojoje kalboje.
Diskursas ir pragmatika Šiuo moduliu siekiama išplėsti studentų supratimą apie kalbinį kontekstą, sutelkiant dėmesį į pragmatiką. Apibrėžiami, aptariami ir kritiškai vertinami pagrindiniai pragmatikos klausimai, tokie kaip deiksis, implikatūra, mandagumas ir kalbos akto teorija. Modulis taip pat išnagrinės universalumo sąvokas, atsižvelgiant į pragmatiką tiek tarpkultūriniu, tiek tarpkultūriniu požiūriu. Svarbiausia šiame modulyje yra tikrų ir autentiškų duomenų svarstymas. Bus vertinami tradiciniai pragmatikos duomenų rinkimo metodai, tokie kaip diskurso užbaigimo testai, vaidmenų žaidimai ir interviu. Tačiau korpuso pragmatika, palyginti neseniai sukurta korpuso lingvistikos ir pragmatikos srityse, bus pagrindinė metodologinė struktūra. Korpuso pragmatika leidžia interpretuoti sakytinę ar rašytinę reikšmę, pabrėžiant empirinių šios interpretacijos įrodymų pateikimą. Studentai turės galimybę įvertinti pagrindinių pragmatinių problemų veiksmingumą remdamiesi empiriniais tyrimais, kuriuos jie patys atliks.